Vilnelė Užupį nupraus ir nebe meilės trūks - lietaus, iš ryto žingsniai taps lengvi, lengvi taps dangūs balzgani, varpai į tylą atsimuš, tu vis niūniuosi apie mus, takelį gelsvą klevas ties ir saule švies vidur nakties. Naktis vėl pravardes uždės, šaltukas glausis prie širdies ir tu pamirši būt ramus - kam, spali, sugalvojai mus?