Daugybė dalykų

vanduo vanduo vanduo vanduo vanduovanduovanduo vanduo vanduo vaaanduo vanduo? vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo! vanduo vanduo vanduo ooo vanduo vanduo

Iš tikrųjų - šiandien netoli kalno pragydo vieversys (tikriausiai), bet girdėti ir kitų pargrįželių, pasak kalendoriaus, visas keturiasdešimt. Vėl saulelė atkopdama į kalną juokiasi, upeliai bėga į pakalnę, daros lengviau kvėpuoti, vienu žodžiu, šviesa vėl laimėjo prieš tamsą, gyvybė ir tąsa prieš sąstingį.

Jau kok į pusvalandį varčiausi negalėdama užmigti, o juk specialiai pasiėmiau knygą ir nuėjau miegoti anksčiau. Knyga suveikė – po dešimt puslapių apgraibom išjungiau šviesą ir tikėjausi kitąsyk prasimerkti tik rytoj 8.00, bet yra kaip yra – prieš miegą nereikia skaityti gerų knygų, nes suveikia kaip kava.

Sudėtinga vaikams paaiškinti, kur aš būnu, kai nebūnu darželyje. Šiandien atėjau iš ryto, nors įprastai - popiet. - Kodėl tu, Ieva, atėjai iš namų? Kodėl tu atėjai, ne kai mes miegosim? - Nes man įdomu su jumis nueiti į mišką. - O kiek laiko tu čia būsi? - Iki kol jūs užmigsit. - O kur tu eisi tada, į namus? - Ne, tada aš eisiu... (galvoju, kaip paaiškinti trimečiams, kas yra skaitykla) ...į tokią mokyklą (mokyklą bandžiau paaiškinti kažkada anksčiau), kur yra daug knygų ir stalų ir aš turiu perskaityti ir išmokti daug žodžių. - O apie ką tie žodžiai? - Apie daug dalykų (čia jau meluoju, iš tikrųjų visi jie apie tą patį). - Tai tu mokaisi muziką? - prieš tai klausęsis, reziumuoja M. Čia aš šypsausi ir galvoju.  - Ir tai mokausi.

Leisdama dienas su vaikais, stebiu jų pirmuosius polinkius. Mažoji L. lėtai suka kreidele spiralę - ji piešia sraigę. Po to antrą, trečią, ketvirtą... Nenustoja, kol pripiešia jų pilną lentą. Kiek vyresnis, labai energingas B. paniręs stebi, kaip vaikai apklijuoja žibintus, vienoje rankoje laikydamas teptuką, kitoje tampomą popierių, niekaip negalėdamas abiejų suvesti į rišlų veiksmą. Tik visiems pavargus ir triukšmingai pakilus nuo žemės, aš prieinu, nesitikėdama, kad B. pabaigs daryti žibintą, juk jo galva pilna triukšmingo vėjo! Tačiau nustebusi matau susidomėjusias akis, jo rankos tiesia man popierių ir prašo pagalbos. Kitą kartą susimąstęs J. klauso dainos apie jūrą. Prašo dar ir dar. Jam patinka istorijos. Kodėl jūros barnio prikrito ausys? - klausia šimtąjį kartą, puikiai žinodamas, ką atsakysiu. Piršteliu jis liečia kankles, bandydamas įsivaizduoti, kaip jomis prabyla mergaitė - liečia atsargiai, primerkęs akis.

Šiandien ryte išsiplovusi galvą atsistojau prieš veidrodį išsišukuoti plaukų. Ir kaip neretai nutinka man žiūrint į save veidrodyje, išgirdau vaikų balsus. Šįkart išgirdau vieną savo vaiką, klausiantį, ar šiandien bus muzikos pamokėlė. Pasakiau, kad turės ateiti nauja savaitė, kada bus. Jis paklausė, ar tai bus pirma diena. Ne, ne pirma, bet trečia savaitės diena - atsakiau.