SENELĖ IR ONELĖ Liko namuose senelė Ir maža maža Onelė. Senutėlė mezga, Pasakėlę rezga: - Kartą vėjas niekadėjas Kiaurą dieną pūtė... - Ar matei, senele, vėją? - Klausia jos Onutė.
Kokie žodžiai nesensta? Ar tai žodžiai, kuriais vadiname žmones, ar kuriais dėkojame už gerą, ar žodžiai, kuriais bandome apsakyti, kaip ilgu sėdėti ežero akivaizdoje? Vakarais tupiu sename kaip gyvenimas namo balkone, ir galvoju, kiek daug savo žodžių norėčiau išmesti. Gal jei pasiliktų tik tie svarbiausi, liktų mažiau painiavos?