Kokie žodžiai nesensta? Ar tai žodžiai, kuriais vadiname žmones, ar kuriais dėkojame už gerą, ar žodžiai, kuriais bandome apsakyti, kaip ilgu sėdėti ežero akivaizdoje? Vakarais tupiu sename kaip gyvenimas namo balkone, ir galvoju, kiek daug savo žodžių norėčiau išmesti. Gal jei pasiliktų tik tie svarbiausi, liktų mažiau painiavos?
Aš norėčiau namų! Kur vanduo, medžiai ir vėjas. Kodėl aš jų neturiu? Juk tai kiekvienos gyvasties prigimtinė teisė - turėti namus. Namie turėčiau daug ką veikti - melsti rytą šviesos į mano langus, o vakaro - šilumos nakčiai. Reikėtų nuolat laukti ko nors užsukant. Kol laukčiau, rinkčiau žoleles, kurios gydo svečių rūpesčius. Plikyčiau jas, džiovinčiau, žiemą gailiai žiūrėčiau, ilgėdamasi vasaros. Dar aš globočiau vandenis, medžius ir vėją savo namuose, pasikeisdami sektume vieni kitiems pasakas, kurių žodžiai nesensta.
Gal kas žinote daugiau benamių? Aš su jais mielai sukurčiau laužą, kur degintume viską, kas blizga, viską, kas žada ir į niekur neveda. Pasaulio apžavai, argi jūs ne vienadieniai... Iš jūsų visų nei vienai lentai neužtektų mano namui statyti.
Dar į mano namus vakare užsuktų ežys. Vos nepamiršau pasakyti.
Aš norėčiau namų! Kur vanduo, medžiai ir vėjas. Kodėl aš jų neturiu? Juk tai kiekvienos gyvasties prigimtinė teisė - turėti namus. Namie turėčiau daug ką veikti - melsti rytą šviesos į mano langus, o vakaro - šilumos nakčiai. Reikėtų nuolat laukti ko nors užsukant. Kol laukčiau, rinkčiau žoleles, kurios gydo svečių rūpesčius. Plikyčiau jas, džiovinčiau, žiemą gailiai žiūrėčiau, ilgėdamasi vasaros. Dar aš globočiau vandenis, medžius ir vėją savo namuose, pasikeisdami sektume vieni kitiems pasakas, kurių žodžiai nesensta.
Gal kas žinote daugiau benamių? Aš su jais mielai sukurčiau laužą, kur degintume viską, kas blizga, viską, kas žada ir į niekur neveda. Pasaulio apžavai, argi jūs ne vienadieniai... Iš jūsų visų nei vienai lentai neužtektų mano namui statyti.
Dar į mano namus vakare užsuktų ežys. Vos nepamiršau pasakyti.