Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio
LABAS!

Tęsiu pažadą kažką parašyti.

Šiandien mano matematikos sąsiuvinyje atgimė jūreivis. Jis pažiūrėjo tokiu jūreivišku žvilgsniu:
-Kada išplauksim į atvirą jūrą?
Dievaži, nors ir šiandien!
Bet jam turbūt būtų įdomu sužinoti, ką aš veikčiau išplaukusi į atvirą jūrą.

Pirmiausia apsidžiaugčiau, kad taip gražiai šviečia saulė ir manęs nekamuoja jūros liga.
Kadangi visai karšta, iškiščiau ranką pro laivelio užtvarą taip, kad pirštai brauktų vandenį. Jausmas toks geras, jog iškiščiau ir koją. Tada pasidarytų kiek baisoka, pradėčiau mąstyti ar labai gilu.

- Čia atvira jūra! - kiek įsižeidęs atsakytų jūreivis.

Pamatyčiau, kaip tolėliau plūduriuoja mano kojinė. Bet ją ant nosies man atplukdytų rausvanugarė silkė. Čia jau truputėlį meluoju, vasarą kojinių niekas nenešioja.
Tuomet žiūrėčiau toli toli įtempusi akis kaip rytietė ir mąstyčiau, kaip toli žemė.

- Juk čia atvira jūra! - nusišypsotų man simpatiškas jūreivis.


Žinai, jei labai norėtum, galėčiau ir tave su juo supažindinti. :)

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ant kalno regiu anapus upės

Vėl man norisi rašyti. Norėčiau, kad mano žodžiai būtų svarūs, nesaldūs, ne pernelyg rimti. Norėčiau, kad kažkas juos lygiai taip ir perskaitytų. Jau kurį laiką galvoje suku V. Kukulo eilutes "Aš pavargau, ir tai labiau nei meilė atveria".

Ryto žmogus

   Vieną ankstų ankstų rytą  (atostogų metu tai kokia septinta ar pusė aštuonių) pabudau mūsų sodo namelyje. Pažiūrėjau, kad apsiniaukę, galgi net lašnoja, žodžiu - puikus oras dar smagiai pūstelėti į akį. O bet tačiau, intriga intrigėlė, prieš miegą buvau išgėrusi gerą puslitrį pieno su mėlynėmis, taigi galite suprasti, ramiai nebūčiau užmigusi, jei neapsilankyčiau pas nykštukų. O gamta tuo ir puiki, kad nykštukai gyvena ne koridoriuj už kampo, bet iki jų, mano atveju, tenka paėjėti gerus porą šimtų metrų.

Ant kalno pavasario atgarsiai

Iš tikrųjų - šiandien netoli kalno pragydo vieversys (tikriausiai), bet girdėti ir kitų pargrįželių, pasak kalendoriaus, visas keturiasdešimt. Vėl saulelė atkopdama į kalną juokiasi, upeliai bėga į pakalnę, daros lengviau kvėpuoti, vienu žodžiu, šviesa vėl laimėjo prieš tamsą, gyvybė ir tąsa prieš sąstingį.

Nuo kalno girdėti jūra

Lauktuvių iš Šveicarijos gavau kremo dėžutės dydžio būgną, ji laikant už kotelio reikia sukioti rankoje, tada prie šonų prikabinti svareliai daužosi ir skamba. Jei laikau būgnelį prieš šviesą, jo viduje matyti ertmė, kurią gaubia membranos. Kažkoks panašus jausmas ir apie mane - kad esu apgaubta centimetro storio oda, o viduje tik mintys apie tai, ką atsimenu iš anksčiau ir ką dar planuoju nuveikti. Jūra moko klausytis. Iš prigimties buvau linkusi daugiau kalbėti. Privalau išmokti klausytis, jei noriu būti mokytoja. Nelengvas dalykas! Vieni kalba labai garsiai, norisi net kiek palenkti galvą, kad garsas nekristų stačiu kampu į ausis. Užtat kiti - pernelyg tyliai, bet kartu kažkaip oriai, kad, rodosi, nepadoru paprašyti pakartoti.

Martynas Vainilaitis

RASOŠVENTĖ Padvelkia paparčiais Tą naktį vėsa. Žiedais karūnuota Ateina Rasa. Ant vieno žolyno Lakštingala gieda, Ant kito - mėnulis Pavirsta į žiedą.