Pasidariau suirzusi jau nuo pietų. Irzliai dėjau sakinius į skaidres, sėdom, pusiau sėdom - pusiau gulom, pirmąsyk šį rudenį bandžiau susikaupti mokytis. Nuo nejudėjimo sustojo skrandis ir šiaip, tamsu greit pasidarė, viską nudangsčiau nuo lango. Skaičiavau pinigus. Dar labiau pradėjau irzti. Nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau teleloto bilietą, nes šiandien septyniolikta, sekmadienis. Pirkdama vedžiau teorijas, kad iškrenta, kam reikia labiausiai, taigi pasitikrinsiu, ar man labiausiai reikia.
Užsikaičiau ryžius. Išvirus palikau porai minučių ant viryklės išjungusi ugnį, o kai norėjau nusunkti - skysčio jau nebebuvo, jis susigėrė, ir ryžiai išėjo šlapūs, taip, šlapūs. Tada nuotaika pradėjo gėrėti. Nusprendžiau dar pasidaryti pudingą su chia ir midolų pienu. Žiūrėjau ,,Lietuvos balsą". Pažiūrėjau. Po to kažkas nutiko... Atėjo toks jausmas, toks lengvas, toks šiltas, žinot, kaip vadinasi. Aš seniai seniai taip nesijaučiau, net nepamenu. Gal ir niekada? Toks jausmas, lyg būčiau viena koja anapus. Sunku įžodinti, bet pasistengus išeitų maždaug... džiaugsmas dėl kitų meilės (tik ne man), dėl kitų džiaugsmo. Dar norėtųsi parašyti tą žodį, kuris kurį laiką buvo pasidaręs nuvalkiotas ir uždraustas vartoti. Bet dabar jau vėl galiu parašyti - mane aplankė švelnumas.
Užsikaičiau ryžius. Išvirus palikau porai minučių ant viryklės išjungusi ugnį, o kai norėjau nusunkti - skysčio jau nebebuvo, jis susigėrė, ir ryžiai išėjo šlapūs, taip, šlapūs. Tada nuotaika pradėjo gėrėti. Nusprendžiau dar pasidaryti pudingą su chia ir midolų pienu. Žiūrėjau ,,Lietuvos balsą". Pažiūrėjau. Po to kažkas nutiko... Atėjo toks jausmas, toks lengvas, toks šiltas, žinot, kaip vadinasi. Aš seniai seniai taip nesijaučiau, net nepamenu. Gal ir niekada? Toks jausmas, lyg būčiau viena koja anapus. Sunku įžodinti, bet pasistengus išeitų maždaug... džiaugsmas dėl kitų meilės (tik ne man), dėl kitų džiaugsmo. Dar norėtųsi parašyti tą žodį, kuris kurį laiką buvo pasidaręs nuvalkiotas ir uždraustas vartoti. Bet dabar jau vėl galiu parašyti - mane aplankė švelnumas.
Trečiadienį nusipirkau kankles. Sumokėjau daugybę pinigų... Vis dar užgniaužia kvapą, kai paverčiu į litus, arba suskaičiuoju darbo dienas. Griždama namo iš Mozūriškių, per baisų lietų dėliojausi mintis, kaip čia taip nutiko, kad niekada anksčiau jomis negrojusi, užsukusi pas dėdę instrument-dirbį tik pasižvalgyti kokių skudučių ar molinukų vaikams, grįžtu su dvylikastygėmis kanklėmis. Ir suvedžiau keletą dalykų, jie jungėsi į beveik nenutrūkstamą vėrinėlį, kuris vadinasi ,,nieko be reikalo nebūna" ir jo pirmas žiedas kokių aštuoniolikos metų senumo.
Kanklės senovėje turėjo keistą sąsają. Instrumento darymas buvo siejamas su žmogaus mirtimi, jo persikūnijimu į medį. Kanklės geriau skambančios, jei medis kertamas žmogui mirštant. Vakar žaidėme augalų taro - išsitraukiau eglę, o korta vadinosi ,,mirtis". Iš tikrųjų, tai permainų korta. Viskas mainosi į kitą pavidalą.
Gal mano kanklėse kas nors gyvena? Kai jos pirmąsyk suskambo... arba aš jau viską išgalvoju.