Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dubyslėnio fotosesija

Daug dalykų matyti ir kalno apačioj. Upė teka tokioj dauboj, kad ten net su telefonu sunkiai pašnekėsi - turi lipti į antrą aukštą ar panašiai. Šį savaitgalį fotografavau viską kaip pasiutusi. Šiaip jau, keturiolikta spalio - derliaus šventė, kaip neįamžinsi. O ten dalykai užderi.
Dabar imu suprasti, kokios man svarbios tos vietos. Eglės, rudenio uogos, takas palei upę, medžių aikštelė prie namelio, lubinų pieva ir čiobreliai, upės vingis ir jos sūkuriai. Pievos ir miškai, kurie plyti anapus, vien pažiūrėjus svaigu. Žinau, koks rytas aušta vasarą, kaip saulė stačiai kyla į dangų nuspalvindama vandenį ir kaip kaitra verčia pievas kvepėti. Kokiu laiku nurimsta vakarais, sulėtėja upės vaga, paukščiai pasislepia. Kaip panyra į naktį draugų šurmulys prie laužo, o ugnis atsispindi aukštų medžių lapuose ir meta šešėlį. Kokios tylos užpildytas namelis, kad kartais krūpteli nuo savo minčių garsumo. Gera turėti žemę, kurioje augi, bręsti, kurioje leidi lėtas dienas, prie kurios prisiriši. Gera ją fotografuoti - darsyk praeiti, pamatyti, prisiminti, liesti. Ir nuotraukos kitokios. Panašiai kaip artimų žmonių nuotraukos, kurias pasidedi virš stalo ar ant palangės ir grožiesi, ir matai kitaip nei svetimos akys.

 Pirmoji pasveikina grįžus
Špokauju

 Derliaus šventė


 Derliaus šventė (2)


 Kaip pralinksmėti? Rasti linksmą nago dydžio sraigę ir pusvalandį ją stebėti



 Ant kalno :)


Apie šitą poniutę jau pasakojau


Stilingai atrodydama kamanė tikrina ratų suvedimą



Kokios poniutės, toks ir kilimas


 Su spalvomis susitvarkyta kaip kasmet - neblogai. Sveikinimai ir linkėjimai darbų vykdytojai

Šviečia dieną naktį. Kas?

 Skaistesnė ir už Maljorkos


Po medžiu - du medu,
Nugelto - kad negeltų. Kas?


 Tėtis ragina atlipti nuo avilių

 Entuziastingai pradedu neilgai truksiantį vojažą

 V tai viso gero. Gervės

 Užduotis 3+ . Raskite ,,švelniosios"gudobelės dyglį

 Kažką krimstelėjo šalna. Avietės

 Dabita ožekšnis

Daugiametės blizgės blyksi







Tokį labanakt gali išgirsti Dubyslėniuos

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ant kalno regiu anapus upės

Vėl man norisi rašyti. Norėčiau, kad mano žodžiai būtų svarūs, nesaldūs, ne pernelyg rimti. Norėčiau, kad kažkas juos lygiai taip ir perskaitytų. Jau kurį laiką galvoje suku V. Kukulo eilutes "Aš pavargau, ir tai labiau nei meilė atveria".

Ryto žmogus

   Vieną ankstų ankstų rytą  (atostogų metu tai kokia septinta ar pusė aštuonių) pabudau mūsų sodo namelyje. Pažiūrėjau, kad apsiniaukę, galgi net lašnoja, žodžiu - puikus oras dar smagiai pūstelėti į akį. O bet tačiau, intriga intrigėlė, prieš miegą buvau išgėrusi gerą puslitrį pieno su mėlynėmis, taigi galite suprasti, ramiai nebūčiau užmigusi, jei neapsilankyčiau pas nykštukų. O gamta tuo ir puiki, kad nykštukai gyvena ne koridoriuj už kampo, bet iki jų, mano atveju, tenka paėjėti gerus porą šimtų metrų.

Ant kalno pavasario atgarsiai

Iš tikrųjų - šiandien netoli kalno pragydo vieversys (tikriausiai), bet girdėti ir kitų pargrįželių, pasak kalendoriaus, visas keturiasdešimt. Vėl saulelė atkopdama į kalną juokiasi, upeliai bėga į pakalnę, daros lengviau kvėpuoti, vienu žodžiu, šviesa vėl laimėjo prieš tamsą, gyvybė ir tąsa prieš sąstingį.

Nuo kalno girdėti jūra

Lauktuvių iš Šveicarijos gavau kremo dėžutės dydžio būgną, ji laikant už kotelio reikia sukioti rankoje, tada prie šonų prikabinti svareliai daužosi ir skamba. Jei laikau būgnelį prieš šviesą, jo viduje matyti ertmė, kurią gaubia membranos. Kažkoks panašus jausmas ir apie mane - kad esu apgaubta centimetro storio oda, o viduje tik mintys apie tai, ką atsimenu iš anksčiau ir ką dar planuoju nuveikti. Jūra moko klausytis. Iš prigimties buvau linkusi daugiau kalbėti. Privalau išmokti klausytis, jei noriu būti mokytoja. Nelengvas dalykas! Vieni kalba labai garsiai, norisi net kiek palenkti galvą, kad garsas nekristų stačiu kampu į ausis. Užtat kiti - pernelyg tyliai, bet kartu kažkaip oriai, kad, rodosi, nepadoru paprašyti pakartoti.

Martynas Vainilaitis

RASOŠVENTĖ Padvelkia paparčiais Tą naktį vėsa. Žiedais karūnuota Ateina Rasa. Ant vieno žolyno Lakštingala gieda, Ant kito - mėnulis Pavirsta į žiedą.